- teškėti
- teškė́ti, tẽška, -ė́jo intr. K, KII234, Rtr, Š, LVIV135, DŽ, FrnW; Q498, R, MŽ, N 1. KŽ, Skr, Grl, Prn, Vs, Srj, Ndz, Dl, Rm, Sml tikšti, lašams kristi, lašėti, varvėti: Tẽška vandens lašai NdŽ. Lyja pliaupia, nuo stogų tẽška Gs. Jau ir lyt nustojo, o nuo striekų dar tẽška Lš. Kai per stogą varva, net an stalo tẽška Alv. Pavasaris – tẽška, sningno[ja], kol parsivers Krš. Buvo miglota teškanti [diena] Lk. Ta žiemos: taška tẽška – i kojos nupūs Krš. Vanduo ritasi bangelėm, teška purslais V.Bub. Kad ir balos, ir klampynės pradeda rauktis, ir purvynai jų teškė́t ir šliurpt pasiliauja K.Donel. Ogi dabar purvynai, kad juos krutina vyžos, nei kisielius ant ugnies pleškėdami tẽška K.Donel. Į pastatytus tam tikslui kibirus teška lietaus vanduo Žem. Lietaus lašai teškėjo ir teškėjo į Ventos vagą Pč. O šaltas, purvinas vanduo už lango teška. Tai ruduo! Mair. Net vanduoj tẽška iš po kojų Lp. Kai užeina byzdėlės, tada jau tẽška balelės [,kai jaučiai bėga] Krd. Kaip kipšas įsismaginęs pilti kelią, jo nebuvę nė matyti, tik kur jis pylęs, ten vanduo teškėjęs ir viesula sukusis BsMtI33. Šniokščia rūsčios, šaltos bangos, teška putos sidabrinės V.Myk-Put. Pirmas kai krito – žemė drebėjo, antras kai krito – kraujai teškėjo LTR(Krsn). Kojos suskilę, kraujai tẽška Dg. Tuojaus pagavo visur kraujai teškė́t Sch191. Kirto jovarą – kraujai teškė́jo Jz. Žirgas stenėjo bėgdamas, šonai nuputojo, o žąslai krauju teškėjo V.Krėv. Jam prakaitas nuo veido teškė́jo KII176. Aš procevoju, kad prakaitas lašais nuog mano kaktos teška Tat. Kad imu šnekėt, net seilės tẽška Dkš. Kai užeina dantys skaudėt, seilės tẽška Snt. Varva tẽška tos dešros – kaipgi jos gerai išsivendis?! Mžš. Pradeda teškėti, i matai, ka verda [uogos] Plšk. Ir girti kits kitą prie galvos nusitvėrę, nei razbaininkai ant aslos vemdami tąsos, kad vemalai visur per visą karčemą tẽška K.Donel. | prk.: Iš mano veido kraujai teškėjo – kap roželė žydėjau LTR(Ūd). ^ Žiemą pavasarop naktį braška, dieną tẽška, t. y. varva nuo stogo J. Po Grabnyčių dieną teškės, naktį braškės LTsV378(Srd). Naktį braška, dieną tẽška Ar. Kad dieną teška, tai naktį treška LTR(Srv). 2. NdŽ smarkiai, su garsu lyti, pliaupti: Taška tẽška kas dienelę, a taip i būs kiaurą vasarą? Krš. Čia barasi, lauke vėjas ūžia, lytus teška, netolimais giesta, šaukia Žem. Rūškanas dangus nusileidžia ant pačios žemės, ir teška lietus A.Vencl. O lytus žmonėms teškė́dams nugarą skalbia K.Donel. 3. su garsu tekėti, sruventi: Šaltinis amžinas – bėga i bėga, diena naktelė tẽška vandenėlis Iš. Upelė teška į marelės kraštą (d.) LKKVIII175. Per plukių baltažiedžių sniegu užsnigtus alksnynus šalti šaltinėliai teška sp. Seka pasaką… apie vandenis, kur teška iš sidabro šulinių S.Nėr. 4. NdŽ prk. lėkti į šalis, sklisti, birti (ppr. sutrūkus, sudužus): Nuo smūgių teškė́jo stiklai DŽ1. Karšta geležis, kad mušant su kūju bet kibirkštys tẽška Dkš. Spaliai teška [braukiant linus] Lbv. O bobulės tuo laiku peilis rankose tik verda, [bulvių] skutuliai į visas šalis tik teška, tik lekioja V.Krėv. 5. prk. greitai su triukšmu važiuoti: Pasikinkė meškas ir tẽška į peklą miltų (ps.) Vlkv. \ teškėti; apteškėti; įteškėti; išteškėti; nuteškėti; pateškėti; prateškėti; priteškėti; suteškėti; užteškėti
Dictionary of the Lithuanian Language.